- meketys
- meketỹs sm. (3b) Mrc, Vrn, mekẽtis (2) Rmš 1. kas mikčioja, mikčius, meknys: Negali nei žodžio ištart šitas meketỹs Kb. Ar tu eisi už to mẽkečio? Vlk. Jis pasidarė jau toks meketùkas, kad pakalbėti visiškai negali Krok. 2. toks paukštis: Mekẽtis mekena Dkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
